Technologijos logistikoje: nuo IT infrastruktūros iki konkurencinio pranašumo

Šiuolaikinėje logistikoje technologijos jau seniai nebėra tik pagalbinė verslo funkcija. Jos lemia veiklos greitį, procesų tikslumą, gebėjimą priimti sprendimus realiuoju laiku ir vis dažniau tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių.

Sparčiai augančioms transporto įmonėms skaitmenizacija reiškia ne tik efektyvesnius procesus, bet ir galimybę lanksčiai reaguoti į nuolat kintančius rinkos poreikius. Apie tai, kaip kuriama ilgalaikė IT ir verslo partnerystė, kodėl ne kiekvieną procesą verta automatizuoti ir kokią vertę logistikai artimiausiais metais kurs dirbtinis intelektas, kalbiname Baltic transline IT partnerį UAB Athera Technologies CEO, Žilviną Vaičkų.

Partnerystės dažnai prasideda nuo konkretaus poreikio, bet ilgainiui tampa kur kas platesnės. Papasakokite kaip prasidėjo Jūsų partnerystė su Baltic transline? Kokių lūkesčių tuo metu turėjo abi pusės ir kaip iš pirmojo projekto išaugo ilgalaikis bendradarbiavimas?

Viskas prasidėjo nuo konkretaus poreikio: sparčiai augančiam transporto verslui IT tapo kritine infrastruktūra, o ne pagalbine funkcija — kai turi šimtus vilkikų keliuose, sistemos privalo veikti 24/7. Greitai prisidėjo procesų skaitmenizavimas ir verslo valdymo sistemos vystymas. Lūkesčiai buvo praktiški: kad technologijos neribotų augimo tempo, o mūsų darbas būtų vertinamas pagal poveikį verslo rezultatui. Iš to natūraliai išaugo platesnis bendradarbiavimas — nuo duomenų analitikos iki kibernetinio saugumo.

Kokie buvo didžiausi iššūkiai pradėjus dirbti su didele logistikos įmone?

Didžiausias iššūkis buvo modernizuoti sistemas nesustabdant veiklos — logistikoje negali „išjungti visko savaitgaliui“, procesas nesustoja nei naktį, nei per šventes.

Antras — tempas. Verslo procesai keičiasi greičiau nei bet kur kitur: naujas klientas ar nauja šalis, ir sprendimo reikia per savaites, ne per ketvirtį. Klasikinis ilgas projektas su dideliu paleidimu tiesiog neveikia.

Trečias, sunkiausias — poreikių išgryninimas. Pirminis prašymas dažnai nėra tikroji problema, o resursai visada riboti. Todėl svarbiausias klausimas ne „ar galime tai padaryti“, o „ar tai duos didžiausią vertę dabar“.

Kas Jums, kaip IT partneriui, buvo svarbiausia suprasti apie logistikos verslą prieš pradedant kurti sprendimus?

Svarbiausia buvo suprasti, kad logistikoje ekonomikos vienetas yra vilkikas ir kilometras — tuščia rida, prastova, pajamos per dieną. Todėl IT sprendimo vertė matuojama įtaka šiems rodikliams, o ne sutaupytomis valandomis.

Antras dalykas — tikrasis sistemos naudotojas yra vežimų vadybininkas, priimantis dešimtis sprendimų per valandą. Jam sistema turi būti greita, ne graži.

Ir trečias — dokumentas logistikoje yra pinigai: kol nėra CMR, sąskaita neapmokėta. Todėl dokumentų srautas ir integracijos su klientų, biržų, telematikos sistemomis yra ne papildoma funkcija, o pagrindas.

Versle klaidos ir vėlavimai tiesiogiai kainuoja pinigus. Kokį vaidmenį IT šiandien atlieka valdant šias rizikas?

Vaidmuo kritinis: neveikiančios sistemos reiškia sustojusius procesus, o sustoję procesai — tiesioginius nuostolius.

Bet dar svarbiau, kad klaidos kaina logistikoje auga laike — pradžioje ji kainuoja minutes, po kelių dienų jau tuščią ridą ir praleistą laiko langą. Todėl IT užduotis dviguba: kad klaida neįvyktų (validacija sistemoje, o ne žmogaus atmintyje) ir kad apie ją būtų žinoma iš karto, o ne tada, kai paskambina klientas.

Ar šiandien technologijos versle jau yra konkurencinis pranašumas, ar tiesiog būtina verslo infrastruktūra?

Neturiu dvejonių — pranašumas. Įmonės, kurios technologijas laiko tik infrastruktūra, jomis ir pasilieka: palaiko esamą veiklą, bet naujų galimybių nesukuria.

Bazinis lygis, kad sistemos veikia, savaime nėra pranašumas — tai bilietas į žaidimą. Pranašumas yra tame, ką su ta baze padarai. Logistikoje beveik viską galima nusipirkti: vilkikus, degalus, biržos prieigą. Negalima nusipirkti greičio, kuriuo pastebi problemą ir įgyvendini pakeitimą. Kai konkurentas naują reikalavimą įgyvendina per ketvirtį, o tu per dvi savaites, tai jau ne IT, o komercinis skirtumas.

Kokius procesus įmonės šiandien vis dar pernelyg dažnai valdo „rankiniu būdu“, nors juos jau būtų galima automatizuoti?

Standartiniai dalykai — duomenų perkėlimas iš struktūruotų dokumentų, tipiniai integraciniai srautai — jau nebe sudėtingiausia dalis; sprendimai žinomi, tai vykdymo klausimas.

Riba pasislinko: rankomis vis dar atliekamos užduotys, kurias jau geba atlikti dirbtinis intelektas — statuso pasitikslinimas telefonu, laiko lango suderinimas, tipinio laiško parengimas. Kiekviena užima kelias minutes, bet jų šimtai per dieną.

Kriterijus paprastas: dažnai kartojasi, aiškus scenarijus, nedidelė klaidos kaina. Tik svarbu neapsigauti — AI gerai atlieka apibrėžtas užduotis, bet ne chaotiškus procesus. Jei procesas neaprašytas, automatizavus gausi tą patį chaosą, tik greitesnį.

Kada IT partneris turėtų ne įgyvendinti kliento norą, o pasakyti „ne“ ir pasiūlyti kitą sprendimą?

Sakome „ne“ tada, kai negalime kartu su klientu suformuluoti, kokią vertę sprendimas duos. Dalis poreikių yra idėjos, ir tai normalu. Bet kai pradedame diskutuoti, kas konkrečiai pasikeis ir kaip suprasime, kad pavyko, o atsakymo neranda nė viena pusė — tai sprendimas be problemos.

Beveik niekada tai nėra „nedarysime“. Dažniausiai tai „ne šitaip“ arba „ne dabar“: tą patį rezultatą galima gauti paprasčiau, arba pirma reikia sutvarkyti procesą, o ne automatizuoti esamą chaosą.

Paslaugų tiekėjui pasakyti „taip“ visada patogiau — tai apmokamas darbas. Todėl „ne“ ir yra tikrasis partnerystės testas.

Kokia technologija, Jūsų nuomone, per artimiausius 2–3 metus labiausiai pakeis logistikos ir kitus verslo sektorius ir kokios technologinės investicijos, Jūsų nuomone, šiandien turi didžiausią potencialą grąžai verslui bei konkurencingumo išlaikymui?

Atsakymas akivaizdus — dirbtinis intelektas. Bet nemanau, kad per 2–3 metus jis pakeis žmones. Jis įgalins hiperautomatizaciją: ne atskirus žingsnius, o ištisus procesus be nuolatinio žmogaus įsitraukimo.

Pasikeis ne darbo vietų skaičius, o darbo turinys. Kartotinės užduotys bus atliekamos automatiškai, o žmogaus vertė persikels iš užduoties vykdymo į sprendimų priėmimą — kriterijų nustatymą, rezultato tikrinimą, išimčių valdymą.

Dėl grąžos pasakyčiau nepopuliarų dalyką: didžiausią potencialą šiandien turi ne AI, o duomenys ir procesai. Tai investicija, kuri atsiperka ir be dirbtinio intelekto, o su juo yra vienintelis pagrindas, ant kurio jis veikia. Pirma duomenys ir procesai, tada automatizavimas, tada AI ten, kur duoda išmatuojamą rezultatą.